sutruškėti

sutruškė́ti, sùtruška, -ė́jo intr. KŽ; N 1. R420, MŽ569 trumpai truškėti. 2. subyrėti, sutrupėti: Gal ji iš kito laivo, kurs čia prie kranto sutruškėjo! Vd. \ truškėti; sutruškėti